Miškai yra svarbiausia Žemės ekosferos dalis. Jų reikšmė teikiant materialinių vertybių visumą ir formuojant gyvenamąją aplinką žmonijos istorijoje yra neįkainojamai didelė ir turi tendenciją didėti.

Miškus Lietuvoje kerta nuo senų laikų. Buvo sukurta visa miško kirtimų sistema, skirta ne tik gamtos užaugintam medžiui nupjauti, bet ir kirtimais formuoti norimos rūšinės sudėties ir struktūros medynus. Taigi šiandien miškas vienokiais ar kitokiais kirtimais kertamas nuo pat jo susiformavimo iki gamtinės brandos.

Pagrindinis miško produktas, nepaisant didėjančios kitų miškų naudojimo rūšių reikšmės, buvo ir bus mediena. Miško kirtimai, plačiąja prasme, nėra vien medienos ruošos priemonė. Jie kartu yra augančio miško formavimo, naujos miško kartos atkūrimo bei medynų produktyvumo didinimo priemonė, todėl kertant stengiamasi sudaryti palankias sąlygas paliekamiems medžiams ir medynams augti, taip pat siekiama, kad kirtimai skatintų naujos miško kartos atkūrimą.

Urėdijos miškuose vyrauja subalansuotas miško naudojimas.