Naujovės šalies miškininkystėje

Paskutinį kartą atnaujinta (2010-11-22) 2010-11-22

Neseniai pakeisti miško atkūrimą ir įveisimą reglamentuojantys teisės aktai: Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai ir Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės. Daugelis šių pakeitimų svarbūs miško savininkams ar besiruošiantiems jais tapti, todėl norėtųsi, kad jie būtų pastebėti ir teisingai suprasti.

Straipsnis publikuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nustatyta, kad vidutinės ir ilgos rotacijos (auginami daugiau kaip 5 metus) plantaciniai miško želdiniai gali būti veisiami tik tuose plotuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus, kai jie sodinami moksliniams tyrimams atlikti. Kad miško želdiniai plantaciniai, turi būti nurodyta įgalioto valstybinio miškų pareigūno patvirtintame Miško želdinimo ir žėlimo projekte. Taip nustatyta dėl to, kad tokiems želdiniams auginti dažniausiai taikomos intensyvios auginimo technologijos, kurios susiformavusiose miško ekosistemose nepriimtinos dėl jų neigiamo poveikio kitiems organizmams ir miško aplinkai. Vėliau, nustatant miškų grupę, šie želdiniai priskiriami ūkiniams (IV gr.) miškams, o Miško kirtimų taisyklėse nurodyta, kad plantacinių miškų, skirtingai nei kitų IV gr. miškų, kirtimo amžius neribojamas.

Veisiantiems plantacinius hibridinės drebulės želdinius nuo šiol leidžiamas iki 30 proc. mažesnis pradinis želdinių tankis nei kitų drebulynų - jis turės būti ne mažesnis nei 1 051 vnt./ha, tačiau 5-ais metais, skaičiuojant nuo pasodinimo, ir vietinių, ir hibridinių drebulynų kokybė bus vertinama vienodai - želdinių tankis turės būti ne mažesnis kaip 900 vnt./ha.

Į nuostatus iš Miško sanitarinės apsaugos taisyklių perkelti miško sanitarinės apsaugos reikalavimai, atkuriant ir įveisiant mišką:

- visų nuosavybės formų II-IV gr. pušynuose buvusiuose šakninės pinties židiniuose miškas turi būti atkuriamas lapuočių medžių rūšimis. Šio reikalavimo galima nepaisyti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, atsižvelgiant į šios vietovės išskirtinumą;

- atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis, Nb augavietėse grupėmis (ne mažiau kaip 1 proc. želdavietės ar želvietės ploto) turi būti veisiami nektaringi lapuočiai medžiai ir krūmai arba išsaugomi jų savaiminukai (anksčiau šis reikalavimas buvo taikomas ir Na augavietėje);

- atkuriant eglynų kirtavietes, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 40 proc. ir daugiau arba nuo grybinių ligų ar vabzdžių kenkėjų pažeidimų žuvusių spygliuočių kirtavietes, želdinių ar žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 proc. lapuočių medžių rūšių.

Anksčiau ne tik miškų savininkai, bet ir Miško želdinimo ir žėlimo projektus tvirtinantys valstybiniai miškų pareigūnai nuostatų 1-3 priedų reikalavimus dėl vyraujančių medžių rūšių klaidingai taikydavo ir įveisiant mišką, nors ir buvo nurodyta, kad šie reikalavimai taikomi atkuriant, bet ne įveisiant mišką. Todėl nuostatai patikslinti nurodant, kad, įveisiant mišką, želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis projektuojama atsižvelgiant į rekomendacijas ,,Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai žemės ūkiui nenaudojamose žemėse" (Vilnius, 2005). Šio leidinio prieduose nurodytos galimos rūšinės sudėtys įvairios funkcinės paskirties miškams, atsižvelgiant į dirvožemio sąlygas. Tai reiškia, kad į želdinių ar žėlinių sudėtį turi būti įtrauktos tos medžių rūšys, kurios nurodytos minėtose rekomendacijose pateikiamose rūšinėse sudėtyse, tačiau jų deriniai ir užimamas plotas gali įvairuoti, atsižvelgiant į dirvožemio sąlygas. Tai yra pagrindinė sąlyga, tvirtinant Miško želdinimo ir žėlimo projektus. Rekomendacijos pateikiamos Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lt rubrikoje ,,Miškai".

Nustatyta, kad žemėje, priskirtoje IIA, III ir IV gr. miškams, siekiant ateityje išvengti šakninės pinties pažeidimų, gali būti veisiami retesni spygliuočiai - želdinių tankis gali būti iki 20 proc. mažesnis nei nurodyta nuostatų 4 priede, žėlinių - iki 20 proc. mažesnis nei nurodyta nuostatų 14 punkte.

Pakeista Miško želdinimo ir žėlimo projekto forma atkuriant, pertvarkant ir įveisiant mišką valstybinėje žemėje. Nustatyta, kad sklypo, kuriame numatomas miško žėlimas, Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas ne vėliau kaip per pustrečių metų (pagal Miškų įstatymą miškas turi būti atkuriamas per 3 metus, todėl projektas turi būti rengiamas šiam terminui nepasibaigus, kad būtų galima spėti dirbtinai atkurti mišką, jei žėlimas nepavyko) nuo miško iškirtimo. Kertant mišką atvejiniais kirtimais, kai po paskutinio kirtimo atvejo tikslinių medžių rūšių žėlinių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 0,5 m ir jų tankis atitinka Nuostatų 38 punkte nustatytus reikalavimus, projektas nerengiamas, surašomas laisvos formos miško atkūrimo aktas, kuriame turi būti nurodyta žėlinių vieta, plotas, augavietė, vidutinis aukštis, tankis, amžius ir rūšinė sudėtis. Šį aktą valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams - jų įgalioti asmenys. Kai taikant atvejinius kirtimus šių rodiklių pasiekti nepavyko arba taikomos žėlimą skatinančios priemonės, projektas rengiamas prieš paskutinį kirtimo atvejį arba po jo, atsižvelgiant į susidariusias sąlygas miškui atkurti. Valstybinėje žemėje Miško želdinimo ir žėlimo projektas ar miško atkūrimo aktas saugomas, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas.

Privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal minėtų nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Projekto forma nesikeitė, tačiau nuostatuose detaliai aprašyti kiekvienos jo skilties pildymo reikalavimai. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės. Kai miškas kertamas be vidinės miškotvarkos projekto arba vidinės miškotvarkos projekte nesuprojektuotos miško atkūrimo priemonės, miškas atkuriamas pagal biržės rėžėjo sudarytą minėtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris netvirtinamas.

Valstybinėje ir privačioje žemėje atkuriant mišką, atliekant medynų ir (ar) krūmynų pertvarkymą, kirtavietei ar pertvarkomam plotui, įveisiant mišką vienam ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams rengiamas vienas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Įveisiant mišką, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ų) grupė užima 0,5 ha ir didesnį plotą, šiam plotui gali būti (jei norima gauti skirtingą miško įveisimo išmoką) rengiamas atskiras projektas.

Valstybinėje žemėje, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ų) grupė ir (ar) skirtingas miško atkūrimo būdas (želdinimas, žėlimas, mišrus) užima 0,3 ha ir didesnį plotą, miško želdinimo ir (ar) žėlimo priemonės šiems plotams projektuojamos atskirai, ir jie pažymimi projekto brėžinyje numeruojant eilės tvarka. Neatkuriami ar nepertvarkomi plotai (0,1 ha ir didesni, išskyrus valksmus), skirti technologinėms, gamybinėms miškų ūkio ar kitoms reikmėms, pažymimi projekto brėžinyje ir įrašomi į projektą. Visų šių plotų dydžiai nustatomi apytikriai, tačiau jų suma turi atitikti visą kirtavietės ar pertvarkomo miško plotą.

Valstybinėje ir privačioje žemėje įveisiant mišką, projekto brėžinyje turi būti pažymėtos 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesni plotai, kuriuose miškas neveisiamas, įvairūs intarpai. Veisiant mišką privačioje žemėje, projekto brėžinyje turi būti nurodytas veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas. Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti nurodyta, ar želdiniai yra plantaciniai, ar bandomieji.

Nustatyta, kad miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai augančių gyvybingų projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis želdiniuose pirmaisiais jų augimo metais mažesnis kaip 85 proc., trečiaisiais metais želdiniuose ir žėliniuose - mažesnis kaip 80 proc. nuostatų 13 punkte nurodyto (anksčiau buvo - projektuoto) tankio arba kai jie sklype auga netolygiai, atsižvelgiant į tai, kad dažnai pasodinama daugiau nei projektuota, norint vėliau išvengti atsodinimo rūpesčių.

Nustatyta, kad želdiniai ar žėliniai laikomi žuvusiais, kai dėl abiotinių, antropogeninių ir biotinių veiksnių žuvo ir (ar) labai pažeisti 75 proc. ir didesniame plote. Jų žuvimo faktą valstybiniuose miškuose nustato valstybės įmonės miškų urėdijos urėdo arba kito miškų valdytojo įsakymu sudaryta komisija. Jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų, į komisiją įtraukiamas Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Privačiuose miškuose želdinių ar žėlinių žuvimo faktą nustato RAAD rajono agentūros valstybinis miškų pareigūnas, jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų - Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Nustačius miško želdinių ar žėlinių žuvimo faktą, surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas žuvusių želdinių ar žėlinių plotas, žuvusių medelių kiekis pagal medžių rūšis, žuvimo priežastys, rekomenduojamas miško atkūrimo būdas ir rūšinė sudėtis, gerinantys būsimų želdinių ar žėlinių atsparumą neigiamiems veiksniams. Šiuos aktus būtina saugoti, siekiant vėliau išvengti nesusipratimų, be to, Miškų įstatymas įpareigoja žuvusius želdinius ar žėlinius atkurti per dvejus metus, todėl minėtas aktas - dokumentas, įrodantis jų žuvimo faktą.

Remiantis Lietuvos miškų instituto ir LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų rekomendacijomis, padidinti atkuriamam miškui keliami reikalavimai: miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje - 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje - 1,2 tūkst. vnt./ha, kitose pušies augavietėse - 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės - 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių - 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo - 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio - 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio - 0,9 tūkst. vnt./ha. Pakeistas ir nuostatų 9 priedas, ,,blogai" įvertintus želdinius ar žėlinius prilyginant neatkurtam ar neįveistam miškui, taip pat sumažinant reikalavimus įveistų spygliuočių tankiui, o želdinius ar žėlinius, neatitinkančius bent vieno šiame priede nurodyto kriterijaus, įvertinant ,,blogai".

Reikalavimai pertvarkant medynus ir krūmynus, išskyrus projekto formą, iš Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų perkelti į Miško kirtimų taisykles.

Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės pakeistos atsižvelgiant į šių metų viduryje įvykusią apskričių reformą ir teritorinius žemėtvarkos skyrius perdavus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ta proga patikslinti ir šių taisyklių reikalavimai priimant sprendimus dėl draudimo veisti mišką:

- saugomose teritorijose - pasikeitus tų teritorijų tvarkymo reglamentams;

- žemės sklypuose, kuriuose įveisus mišką turi būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių nuostatas, tačiau kai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keisti draudžiama ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Nustatyta, kad tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje patenka į prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką, tačiau pagal minėtų taisyklių 3 punktą šiuose plotuose įveisti mišką draudžiama (patvirtinus schemą dėl įvairių priežasčių žemė priskirta teritorijai, kurioje mišką veisti draudžiama), leidimas įveisti mišką neišduodamas.

Dabar žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (žemėtvarkos skyriui) pateikia prašymą, jame nurodydamas žemės sklypo, kuriame pageidauja įveisti mišką, kadastro numerį (nuosavybę patvirtinančio dokumento pridėti nereikia) ir prideda žemės sklypo plano M 1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, kopiją.

Pasikeitė ir Pažymos apie želdinių ar žėlinių apskaitą išdavimo tvarka ir forma (ši pažyma reikalinga ne tik tuo atveju, kai siekiama gauti paramą, bet ir kai žemės savininkas nori pakeisti žemės sklypo, kuriame pasodino mišką ar jame savaime užaugo miško žėliniai, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar žemės naudmenų sudėtį). Todėl žemės savininkas, apželdinęs ne miško žemę ir norėdamas pakeisti sklypo kadastrinius duomenis, ne anksčiau kaip po pusės metų nuo miško įveisimo, jeigu miškas įveistas pavasarį, ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo miško įveisimo, jeigu miškas įveistas rudenį, o žemėje, kurioje miškas želia savaime, ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, rugpjūčio 1-lapkričio 1 d., apie tai praneša Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai, kuri parengia Pažymą apie miško želdinių / žėlinių apskaitą arba išduoda jos kopiją, jeigu tokia pažyma buvo anksčiau išduota ir jos galiojimo terminas nepasibaigęs (galiojimo laiką įrašo apskaitą atlikęs pareigūnas, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai išduota pažyma būtų panaudojama ir kadastro duomenims patikslinti).

Zita Bitvinskaitė
"Miškai" info