Škvalas siautėjo ir Dubravos girioje

Paskutinį kartą atnaujinta (2010-11-18) 2010-11-18

Sinoptikų ramiais balsais rugpjūčio 8 -ai dienai pranašautas škvalas dalyje Lietuvos prikrėtė tokių eibių, apie kurias gyventojai net nesapnavo. Kaip sinoptikai pranašavo, škvalas praūžė tik kai kuriuose rajonuose, tačiau, kur audra siautėjo - tai jau su ryškiais pėdsakais, savo padariniais pranokdama netgi įmantriais vardais pavadintus Anatolijų bei Erviną. Per Anatolijų Girionių klubo medžiotojai dar bandė medžioti tradicinėje - parodomojoje medžioklėje Dubravos girioje. Tada, stovint kvartalinėje, dar galėjai spėti išsisukinėti nuo griūvančių eglių. Papuolus (gerai, kad audra šėlo naktį) į šios audros sūkurius, tarp „skraidančių" pušų kamienų šokinėti nesuspėtum... Tačiau neteko girdėti, kad miškininkai būtų aptikę virstančių medžių sužalotų žvėrių. Matyt, keturkojai miško gyventojai turi geresnę nuojautą nei žmonės ir laiku pasitraukė iš pavojingų zonų, nes apsisaugoti nuo gamtos stichijos vargu ar jiems būtų pavykę. Gal vertėjo meteorologams šiai rugpjūčio 8 -osios. naktį praūžusiai audrai suteikti kokį nors lietuvišką vardą, kad kalbant ir rašant apie ją nereikėtų nurodinėti datos?

Rokų Kelmyno miškas po škvalo atitinka savo pavadinimą...

Sujaukė škvalas ir Dubravos eksperimentinės - mokomosios miškų urėdijos pakaunės Dubravos girios medynus, nukentėjo dalis miško selekcijos ir sėklininkystės objektų. Iš vertingo miško selekcijos objekto - Rokų Kelmyno bandomųjų želdinių komplekso po audros ir miško valymo darbų beliko tik kelmynas... Daugiausia nukentėjo Vaišvydavos girininkijos miškas. Šios girininkijos Rokų Kelmyno miškas po vėjolaužų ir vėjovartų likvidavimo darbų pilnai atitiks savo pavadinimą. Čia pusamžės pušys viesulo nušienautos kaip su dalgiu usnys piktžolyne. Ištisuose kvartaluose belikę styroti tik kamienų drūtgaliai ir miško kalneliai tapo panašūs į ežio pašiauštą kailį. O viršutinės medžių kamienų dalys išmėtytos įvairiomis kryptimis - nei praeisi, nei pralysi. Todėl jau antrą dieną po audros, siekiant tiksliau įvertinti vėtros padarinius, Vaišvydavos girininkui Juliui Kurlavičiui buvo suteikta galimybė Dubravos girios medynus apžvelgti iš lėktuvo skrydžio. Suskaičiuota, kad šioje girininkijoje, likviduojant audros padarinius, plynais kirtimais teks iškirsti apie 40 tūkst., o rinktinais - 8 tūkst. m3 medienos. Šilėnų girininkijoje atitinkamai - 15 ir 7 tūkst. kubinių metrų. Iš viso šiose dviejose girininkijose teks pagaminti 70 tūkst. m3 medienos vėtros sudarkytuose medynuose, o tai 1,3 karto viršija Dubravos urėdijos 2010 metų medienos ruošos planą visose 5 - iose girininkijose. Tačiau tai apytikslis vėtros padarinių vertinimas. Paprastai, likviduojant vėjovartas ir vėjolaužas, kaip rodo ankstesnių audrų padarinių likvidavimo praktika, realūs miškams padaryti nuostoliai ženkliai išauga. Juk neįmanoma, tik apžvelgus vėtros nuniokotus miško plotus, tiksliai nustatyti išlaužytų ir išvartytų medžių tūrį. Tiktai, kai pagaminta mediena sugula į rietuves, paaiškėja tikrieji audrų padarinių mastai. Todėl nereikės stebėtis, kai vietoj 70 tūkst. m³ medienos škvalo nuniokotuose medynuose Dubravos miškų urėdijos miškininkams teks pagaminti visą 100 tūkstančių.

Dubraviškiams prireikė talkos

Dėl vėjo sulaužytų medžių kamienų ir sugadintos medienos, suniokotų nebrandžių medynų, kurie iki kirtimo amžiaus dar galėjo produkuoti vertingą medieną, dėl padidėjusių sąnaudų, gaminant medieną vėjo išlaužytuose medynuose ir valant kirtavietes, Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai padaryti didžiuliai nuostoliai. Nepajėgdama tokio didelio medienos kiekio per trumpą laikotarpį (šiltuoju metų periodu vėjolaužų mediena greitai genda) pagaminti savo jėgomis, urėdija talkon pasikvietė miško ruošos rangovinių organizacijų medkirčių brigadas iš kitų miškų urėdijų. Talkon atskubėjo Kazlų Rūdos, Šakių, Marijampolės, Tauragės, Šiaulių, Biržų, Anykščių, Kėdainių, Kuršėnų urėdijoms atstovaujančios rangovinių įmonių medkirčių brigados su savo miško kirtimo ir ištraukimo technika.

Likviduojant škvalo padarinius Dubravos girioje sudūzgė 14 - os medkirčių brigadų motopjūklai, vėjovartas ir vėjolaužas dorojo 8 - ios miško kirtimo mašinos. Pagal sudarytą audros padarinių likvidavimo planą Dubravos urėdija didžiąją vėjovartų ir vėjolaužų dalį plynais kirtimais planavo likviduoti iki spalio vidurio, tačiau dėl sunkių darbo sąlygų, rudeniop pašlapusių miško dirvų ir kelių bei, tikslinant audros padarinių mastą, padidėjusių darbo apimčių, vėjovartų bei vėjolaužų likvidavimas škvalo nusiaubtuos medynuose užsitęsė. Nors jau lapkritis, Dubravos girioje nuo ryto iki vakaro dar riaumoja miškakirtės mašinos, dūzgia medkirčių brigadų motopjūklai. O pavienių vėtros išvartytų ir išlaužytų medžių likvidavimo darbai, rinktinias kirtimais valant girią, užsitęs iki pavasario. Dalis škvalo suniokotos medienos parduodama gyventojams nenukirsto miško kainomis, kad žmonės pigiau galėtų pasigaminti malkų.

Kitos miškų urėdijos kirs mažiau

Spalio pabaigoje Vaišvydavos ir Šilėnų girininkijose jau buvo pagaminta 56,6 tūkst. m3 medienos ir sutvarkytos vėjovartos bei vėjolaužos 459 ha miško plote. Su rangovais sudarytos medienos gamybos sutartys, sekama jų vykdymo eiga. Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją atstovaujančios 4 rangovų įmonės, sutartis pasirašę 11,5 tūkst. m3 medienos gamybai, spalio pabaigoje jau buvo iškirtę 9 tūkst. m3, Šakių urėdijos 6 įmonės iš 16 tūkst. m3 pagamino 8,2 tūkst. m3. Savo jėgomis vėtros sudarkytuose medynuose Dubravos urėdija pagamino 12,1 tūkst. m³ medienos.

Kadangi patikslintais duomenimis audra Lietuvos valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė apie 400 tūkst. m3 medienos, generalinė miškų urėdija urėdijoms 10 proc. sumažino nustatytą metinę pagrindinių miško kirtimų normą. Kad likviduojant audros padarinius talkininkaujančios urėdijos galėtų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus medienos pirkėjams, Dubravos urėdija sudarė trišales medienos pirkimo - pardavimo sutartis spygliuočių medienai tarp talkininkaujančių urėdijų ir iš jų medieną perkančių įmonių. Marijampolės miškų urėdijai 2 tūkst. m3 medienos parduota nenukirstu mišku su sąlyga, kad ateityje už tokią pačią pinigų sumą nenukirstu mišku Dubravos urėdija galės medienos nusipirkti Marijampolės urėdijoje. Nuo didesnių medienos kiekių pardavimo kitoms urėdijoms nenukirstu mišku susilaikyta, abejojant, ar racionalu medieną ruošti, saugoti bei realizuoti kitos urėdijos teritorijoje, nes dėl to padidėtų medienos gamybos savikaina. Taip pat neaišku, ar dėl to nekils problemų gaunant Europos Sąjungos fondų paramą už audros nuniokotų miškų išvalymą bei atkūrimą.

Apmaudu, kad aplinkos ministrą pavadavusiam žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui nepavyko supaprastinti leidimų miškui kirsti vėtros nuniokotose teritorijose išdavimo tvarkos. Audros sujauktuose medynuose ypač sunku tiksliai apmatuoti biržių plotą, kai tenka karstytis per įvairiomis kryptimis išvartytus medžių kamienus. Kodėl Lietuvoje tvyro toks didžiulis nepasitikėjimas tiek valstybinių miškų valdytojais, tiek privačių miškų savininkais?

Audros nuniokotuose miškuose lankytis pavojinga

Tuoj po audros šėlsmo Dubravos urėdijos miškininkai ėmėsi saugumo priemonių, siekdami apsaugoti žmones nuo galimų nelaimingų atsitikimų audros nuniokotuose miško plotuose: nuo vėjovartų ir vėjolaužų valė miško kelius bei elektros trasas, iš pakelių bei poilsiaviečių šalino pavojingai pakibusius medžius, kartu su Kauno rajono savivaldybe uždraudė lankytis Vaišvydavos ir Šilėnų girininkijų miškuose, ant įvažiavimų į šią teritoriją pastatant lankymąsi miške draudžiančius ženklus. Nors jau lapkritis ir miškuose sumažėjo poilsiautojų, lankymosi Dubravos girioje draudimas tebegalioja. Visoje girioje dar yra pavienių vėtros išjudintų medžių, pavojingai medžiuose pakibusių virtėlių ar storų nulaužtų šakų, kurie bet kurią akimirką, prašvilpus stipresniam vėjo gūsiu, gali nukristi ant neatsargių miško lankytojų galvų. Pavojinga miške vaikštinėti ir dėl visoje Dubravos girioje vykdomų miško kirtimo darbų.

Atkuriant vėtros nuniokotus medynus, Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija numato taikyti įvairius miško atkūrimo metodus: ištisinį miško želdymą, dalinį miško želdymą, savaiminį miško atsiželdymą ir pan. Suderinus su Lietuvos valstybinio miškų instituto mokslininkais, nedideli audros sujauktų medynų plotai, galbūt, bus palikti tvarkytis pačiai gamtai.

„Žalioji Lietuva", 2010, Nr. 8 (333)"Škvalas siautėjo ir Dubravos girioje"
Vytautas Ribikauskas