Stabilus miškininkų darbas nestabiliomis sąlygomis
Paskutinį kartą atnaujinta (1999-11-30)
2010-11-02
•Miškininkų suvažiavime griežtai pasisakyta prieš ketinimus paversti urėdijas akcinėmis bendrovėmis!
•Kritikuotas siūlymas privatizuoti miško ruošą, urėdijoms paliekant tik miškų apsaugą ir jaunuolynų ugdymą!
•Linkėta nešokti pagal skandinavišką dūdelę ir netvarkyti miškų valdymą pagal brolių latvių modelį.
Spalio 29 d. Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) nuaidėję ragų garsai paskelbė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) vienuoliktąjį suvažiavimą. 312 delegatų, suvažiavusių iš visų šalies regionų, aptarė LMS veiklos per pastaruosius dvejus metus ataskaitą, pakeitė kai kuriuos įstatų punktus ir išrinko naują organizacijos vadovybę.
LMS prezidento Edmundas Bartkevičiaus ataskaitinis pranešimas buvo išklausytas labai ramiai, nė karto nepertrauktas plojimų. Tokia tyla dažniausiai būna prieš audrą, tačiau, kaip bebūtų keista, pranešėjas nesulaukė nė vieno klausimo. O ir diskusijose nebuvo griežtų pasisakymų.
Kiek ryžtingiau ir drąsiau kalbėjo suvažiavimo svečiai, ypač Seimo narys, koalicijos „Už tvarką ir teisingumą" atstovas Valentinas Mazuronis, pareiškęs, kad valstybinių miškų valdymą reikia tobulinti, optimizuoti, bet negriauti iš esmės. Pertvarkos rengėjams ir politikams parlamentaras linkėjo nešokti pagal skandinavišką dūdelę ir nesiekti sutvarkyti miškų valdymo taip, kaip sutvarkė broliai latviai.
Lietuvos miškininkų sąjunga šiuo metu vienija 1050 narių. Į suvažiavimą išrinktas 381 delegatas, atvyko 312. Tarp delegatų - daugiausia girininkų ir jų pavaduotojų (50 proc.), urėdai ir jų pavaduotojai sudarė 19 proc., eiguliai - 2 proc. Kiti delegatai - miškų įvairių žinybų, mokslo bei mokymo įstaigų darbuotojai, medienos perdirbimo įmonių atstovai.
Šiemet į suvažiavimo programą buvo įtrauktas LŽŪU senato posėdis, kuriame už nuolatinę pagalbą rengiant miškininkus ir aktyvią veiklą Lietuvos žemės ūkio universitete žymiam Vokietijos mokslininkui prof. Albrechtui Bemmannui suteiktas LŽŪU garbės daktaro vardas.
Per reglamentu skirtą laiką - 20 min.- LMS prezidentas Edmundas Bartkevičius spėjo paminėti tik svarbiausius šios organizacijos nuveiktus darbus pagal keturias veiklos kryptis.
LMS vadovo teigimu, per ataskaitinį laikotarpį organizacijos vadovybė daugiausia dėmesio skyrė valstybinių miškų valdymo tobulinimo klausimams. Kai kurių politikų ir stambiųjų medienos pramonininkų reikalavimas pertvarkyti valstybinių miškų valdymą pažeidė ir pačių miškininkų vienybę. Todėl LMS vadovybei teko nelengvas darbas - parengti tokį pertvarkos variantą, kuris būtų priimtinas visai miškininkų bendruomenei. LMS parengtame modelyje griežtai pasisakoma prieš ketinimus paversti urėdijas akcinėmis bendrovėmis, įkuriant vieną miškų valdymo įmonę. Taip pat kritikuojamas siūlymas privatizuoti miško ruošą, urėdijoms paliekant tik miškų atkūrimą, jaunuolynų ugdymą ir miškų apsaugą. Todėl visomis išgalėmis LMS per visą ataskaitinį laikotarpį aktyviai gynė valstybinio miškų sektoriaus dabartinę valdymo struktūrą, siūlydama tik ją tobulintyi, o ne griauti.
Kita LMS veiklos kryptis - visuomenės ekologinis švietimas ir darbas su jaunųjų miško bičiulių organizacijomis. Šioje srityje LMS vadovas pažymėjo dar neišnaudotas dideles galimybes plėtoti ekologinį švietimą visuomenėje. Pranešėjas teigiamai vertina LMS įvairia tematika parodų „Ką pasėsi..." ir „Sprendimų ratas" metu surengtus seminarus miško savininkams ir gamtos mylėtojams.
Nepaisant nestabilios situacijos, miškininkai nepamiršo ir kultūrinio gyvenimo. Kasmet rengiamos Miškininko dienos šventės, minėtos iškilios asmenybės, surengti urėdijų, girininkijų sodybų konkursai. Džiugu, kai iš tarptautinių orientacinio sporto varžybų mūsų miškininkai visada grįžta su prizais.
Valstybinių miškų pareigūnai nepamiršta ir leidybinės veiklos. Surinkta archyvinė medžiaga, senosios kartos miškininkų prisiminimai išspausdinti atskiruose urėdijų leidiniuose. Buvęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio ministras, vėliau LMS prezidentas Vaidotas Antanaitis išleido knygą „Gyvenimo liudijimai". Šiemet taip pat išleista LMS istorija, kurioje aprašyta šios organizacijos veikla nuo jos įsikūrimo 1929 m. iki šių dienų.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės nuomone, nereikėtų aklai sekti Vakarų šalių pavyzdžiu, kuriose taip pat ne viskas gerai klostosi, kur labai daug kertama privačiuose miškuose. Todėl ji pataria turėti savo miškų valdymo modelį.
„Daug kartų lankiausi Vyriausybėje, bet niekada neteko išgirsti, kad mes, miškininkai, blogai tvarkome miškus, kad turime problemų su jų atkūrimu, priežiūra bei apsauga.Tik jie priekaištauja, kad per mažai duodame pinigų į valstybės biudžetą", - suvažiavime kalbėjo generalinio urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis suvažiavimo delegatus tikino, kad šios ministerijos pateiktame Vyriausybei valstybinių miškų valdymo pertvarkymo modelyje nenumatytas miškų privatizavimas.
Džiugesio ir pasitikėjimo savimi nuotaikas sukėlė po miško parko „Žalgiriui 600" sodinimo talkos Nemenčinėje į LMS suvažiavimą atskubėjęs generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas. Mat Seimo pirmininkė Irena Degutienė, dalyvavusi talkoje, įpareigojo jį perduoti jos nuoširdžiausius linkėjimus miškininkų suvažiavimui ir padėkoti už jų nuveiktus darbus, pareikšdama, kad tas, kas dirba gerai, tai ir sistema gera, jei nieko gero nepasiūloma, griauti nereikia...
B. Sakalauskas tikino, kad valstybinių miškų pareigūnų nuomonę dėl miškų išsaugojimo jų neprivatizuojant palaiko didžioji Seimo narių dauguma, Aplinkos ministerija. Tokią sėkmę generalinis urėdas sieja su sėkmingu krizės įveikimu miškų sektoriuje, su jau bebaigiamu škvalo padarinių likvidavimu, gera tvarka valstybiniuose miškuose. „Iš tikrųjų reikia tik džiaugtis, kad sugebame dirbti stabiliai nestabiliomis sąlygomis", - sakė generalinis urėdas. Tik sielojosi, kad kitų metų biudžete urėdijoms numatyta trigubai padidinti mokesčius, kai tuo tarpu kitoms valstybės įmonėms jie sumažinti 5-10 proc. Tačiau jis tikisi įrodyti, kad taip padidinti mokesčiai neargumentuoti ir gali sukelti rimtų pasekmių valstybiniams miškams.
Diskusijose kalbėję delegatai visiškai pritarė LMS prezidento ataskaitai ir svečių išsakytoms mintims. Iš išsakytų minčių suformuluoti teiginiai įrašyti į tris rezoliucijas. Pagrindinė rezoliucija - „Dėl valstybinės miškų sistemos valdymo tobulinimo". Joje, be kita ko, rašoma: „Kategoriškai pasisakome prieš svarstomą kompleksinio valstybinio miškų ūkio veiklos ir valdymo išskaidymą, sukuriant įmonę valstybiniuose šalies miškuose komercinei veiklai vykdyti, o miškų urėdijas pertvarkant į biudžetines įstaigas, kurių svarbiausias tikslas būtų miškų atkūrimas, saugojimas ir priežiūra.
Manome, kad Aplinkos ministerijos pasiūlytas valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo strateginių priemonių planas yra geras pagrindas valstybinių miškų tvarkymui tobulinti, viešumui, skaidrumui ir ekonominiam efektyvumui didinti.
Nepritarti siekiams miškų urėdijų pertvarkymui į akcines bendroves."
Šiame suvažiavime iš dalies pakeisti LMS įstatai. Balsų dauguma nutarta suvažiavimus šaukti kas ketverius metus. Taip pat dvigubai pratęsta ir LMS prezidento kadencija. Suvažiavimas LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto dekaną doc. Edmundą Bartkevičių išrinko LMS prezidentu antrajai kadencijai. Šį kartą ketveriems metams.
Suvažiavime išrinkti trys LMS garbės nariai: buvęs Kačerginės girininkas Kazimieras Balčiūnas, Šakių urėdo pavaduotojas Juozas Romas Kupstaitis ir Šilutės urėdas Stepas Bairašauskas.
"Ūkininko patarėjas", 2010 m. lapkričio 2 d.
Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP" korespondentas
__
