Už negrąžintą miesto žemę – kompensuoti rezervuotais miškais ir ežerais
2009-10-27
2009 m. spalio 23 d. LRS Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva įvyko išvažiuojamasis posėdis „Dėl galimybės iš laisvos valstybinės žemės (miško) fondo atstatyti nuosavybę mišku“
Valstybinės žemės tarnybos duomenimis, vykdant Restitucijos įstatymą, lig šiolei dar neatlyginta už 12 000 ha miestų teritorijose miestų plėtrai ir visuomenės poreikiams paimtą grąžintiną savininkams žemę. Ekonominiu sunkmečiu valstybės biudžete neesant lėšų už šią žemę išmokėti kompensacijas pretendentams, ieškoma alternatyvių kompensacijos formų. Žemės reformos paspartinimui buvusi žemės ūkio ministrė prieš kelis metus siūlė kompensacijai už miestų žemę leisti privatizuoti per 50 tūkst. ha patrauklių valstybinių miškų.
Šiai restitucijos problemai spręsti spalio 23 d. surengtas LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis į Zarasų miškų urėdiją susipažinti su nuosavybės teisių grąžinimui rezervuotais miškais. Posėdyje dalyvavo LR Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, šio komiteto nariai Justinas Urbonavičius, Stanislovas Giedraitis, Aplinkos apsaugos komiteto biuro vedėjo patarėja Jolita Jakučionytė, žemės ūkio viceministras Eduardas Raugalas, Valstybinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Utenos apskrities administracijos viršininkas Egidijus Puodžiukas, Utenos, Zarasų miškų urėdai Stasys Kvedaras, Rimantas Jurevičius, Zarasų miškų urėdo pavaduotojas Dainius Baronas.
LR Kaimo reikalų komiteto pirmininko E. Pupinio, Žemės ūkio viceministro E. Raugalo manymu, ieškant alternatyvių kompensavimo būdų už negrąžintą miestų žemę savininkams turėtų prisidėti visos šalies gamtos turtus valdančios institucijos, visiems ieškoti kompromiso. Per 1300 kadastrinių vietovių yra dar laisvos valstybinės žemės, apie 200 tūkst. ha rezervuotų nuosavybei atkurti miškų bei privatizuotinų 2000 ha ežerų ir kitų vandens telkinių. Delsimas nėra niekam naudingas. Būtina iš turimos valstybinės žemės, rezervuotų miškų ir vandens telkinių suprojektuoti kompensacijoms skirtas valdas ir pasiūlyti rinktis pretendentams už negrąžintą nuosavybę.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. Šimėno manymu, šalyje apie 50 proc. miškų turėtų išlikti valstybinės reikšmės, prie jų reikėtų dar prijungti besiribojančius rezervuotus miškus, o kiti galėtų būti privatizuojami. Kompensacijoms tiktų apie 133 tūkst. ha rezervuotų miškų. Vien Zarasų rajone dar yra rezervuota nuosavybės atkūrimui per 10 tūkst. ha miškų. Daugelis jų šliejasi prie ežerų.
Pasiūlyta, nelikus kadastrinėse vietovėse laisvos valstybinės žemės, kompensacijoms suprojektuoti privatizuotinų rezervinių miško valdų su dalimi vandens telkinių blokus ir pateikti pretendentams rinktis. Žinoma, tai gali iššaukti visuomenės reakciją. Todėl būtinas Seime politinis sutarimas ir visiems priimtinas sprendimas.
Parengta pagal GMU informaciją
