Sunkmetis neaptemdė šalies miškininkų profesinės šventės
2009-09-24
Lietuvos Žemės ūkio universiteto iškilmių salę užpildė iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai pažymėti savo profesinę šventę. Jie pasidžiaugė sėkmingai vystomomis miškų kūrimo, ąžuolų ir kitų medynų sodinimo programomis, bet nenutylėjo ir nemalonių pastarojo meto dalykų, kai "krizės akivaizdoje per valstybinius Lietuvos miškus keliauja skandinavų kapitalas, siekdamas arba juos užvaldyti, arba pigiai gauti medienos žaliavos".
Miškininko dienai skirtą renginį pradėjęs Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius, kasmetinius miškininkų susitikimus pavadino gražia kolegų bendravimo tradicija, kurios metu galima rasti atgaivos ir netgi atspirties neapgalvotoms permainoms. Susirinkusiems jis priminė, kad Lietuvos miškininkų sąjungai sukako 80 metų. Tokią pačią sukaktį pažymi ir miškininkų žurnalas „Mūsų girios". Kviesdamas visus miškininkus susitelkti, būti vieningais, E. Bartkevičius apgailestavo, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties Sąjunga negalėjo savo 80-mečio proga surengti didelių iškilmių. Jis visiems palinkėjo "ąžuolo stiprybės ir šeimos palaikymo darbuose, tvirtumo rūpinantis miškais ir Lietuva".
Gausią šalies miškininkų bendruomenę dabar sudaro įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai. Tai visų pirma 42-jų valstybės įmonių - miškų urėdijų- darbuotojai. Šiai bendruomenei taip pat priklauso savivaldybėse, miško mokslo ir mokymo institucijose, miškotvarkos, miško apsaugos, selekcijos ir sėklininkystės, miškų kontrolės ir kitose valstybės institucijose, privačiose įmonėse dirbantys miškininkystės specialistai, privačių miškų savininkų asociacijų ir kooperatyvų nariai, miško darbininkai.
XX a. pradžioje miškai užėmė tik penktadalį Lietuvos teritorijos. Miškininkų ir visų kitų nuoširdžiai gamtą mylinčių ir tausojančių piliečių pastangomis XXI amžiaus pradžioje miškingumas žymiai padidėjo - dabar jis siekia beveik 33 proc. mūsų valstybės teritorijos.
Šventės metu nemažai grupei miškininkų įteikti apdovanojimai. Apdovanojimų į Kauną atvežė Lietuvos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovai Vincas Babilius ir Justinas Urbanavičius. Pasak jų, miškininkams skirti pirmieji naujosios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasirašyti Padėkos raštai.
Keliolikai miškininkų įteikti Padėkos raštai ir su aplinkos ministro Gedimino Kazlausko autografu, kuriuos įteikė aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis.
„Šiandien - miškininkų šventė. Tai diena, kai galite atsipūsti, pažvelgti atgal ir pasidžiaugti darbais, padarytais gamtos ir žmogaus labui, rezultatais, kuriuos matote ne tik jūs, profesionalai, bet ir visuomenė. Miškas nuo seno buvo ir yra svarbus kiekvienam žmogui. Kaip anksčiau, taip ir dabar, miškas maitina, šildo, glaudžia, galiausiai žavi, įkvepia ir suteikia jėgų. Tačiau jo išsaugojimui reikia išties didelių pastangų. Miškui ir visuomenei reikia to, ką jūs darote, to darbo, kuris neretai būna nematomas. Šiandien noriu tarti nuoširdų "ačiū" jums už šias pastangas, padėkoti už tą atsidavimą, atkaklumą ir entuziazmą puoselėjant gamtą, už galimybę matyti gražius, švarius, tvarkingus, prižiūrimus ir visuomenei prieinamus miškus", - sakė aplinkos viceministras A. Spruogis.
Anot A. Spruogio, Šiandien vienas svarbiausių miškininkų veiklos prioritetų - didinti miškų plotus. 2004 metais pradėta įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programa numato per artimiausią dvidešimtmetį šalies miškingumą padidinti 3 procentais. Per pastarąjį dešimtmetį miškų plotas pagausėjo nuo 1,978 mln. iki 2,15 mln. hektarų.
Kitas, nemažiau svarbus, Lietuvos valstybinių miškų darbuotojų uždavinys - ąžuolynų atkūrimas. Praeityje ąžuolynų Lietuvoje buvo žymiai daugiau nei šiandien. Pagal istorinius šaltinius XVI amžiuje mišrių su ąžuolais ir plačialapių miškų buvo 15-20 proc. visų miškų ploto. 2005 m. pradžioje ąžuolynai užėmė tik 1,9 proc. (37 308 ha) visų miškų ploto.
Valstybiniuose miškuose per 2009-2021 metus siekiama padidinti ąžuolynų plotus iki 2,4 proc. (47 591 ha) visų medynų ploto. Kokybiškas ąžuolynų atkūrimas ir jų priežiūra reikalauja itin daug finansinių išteklių, todėl šiemet miškų urėdijoms patvirtinta visų šioje programoje numatytų darbų (ąžuolynų atkūrimas ir įveisimas, jaunuolynų ugdymo kirtimais nu-matomi suformuoti ąžuolynai) apimtis - 689 ha arba 87 proc. programoje numatytos vidutinės metinės visų darbų apimties.
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, sveikindamas ne tik kolegas miškininkus, bet ir jų partnerius - medienos pramonės atstovus, ugniagesius, policininkus, pagyrė tas urėdijas, kurios sugeba gerai organizuoti darbą teisingai pasirinkti prioritetus, atsakingai mažindami privalomiesiems darbams miškuose reikalingas lėšas. "Mes paskelbėme visai Lietuvai, kad saugosime miškus nuo vagių, tą sėkmingai ir darome drauge su policija. Bet dar daugiau pastangų prireikia saugantis tų, kurie kur kas subtilesnėmis, bet irgi neteisėtomis priemonėmis, siekia užgrobti valstybinius miškus, pirmiausia gal pasinaudodami nepatyrusių politikų patiklumu. Gaila, kad neretas atvejis, kai mus puolantiems viešojoje erdvėje, talkina patys miškininkai", - neįvardindamas nė vieno "puolė-jo" ar jo talkininko apgailestavo B. Sakalauskas.
Pasaulį apėmusi ekonominė krizė įtakoja ir miškininkų darbą bei medienos kainas. Lietuvoje apvaliosios medienos rinkos kainos metų pradžioje krito, o šiuo metu prekyba jau atsigauna. Dėl krizės medienos kaina, palyginus pirmąjį Šių metų pusmetį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo beveik 34 procentais. Generalinio miškų urėdo įsakymu patvirtintas veiksmų planas ekstremalioms ekonominėms sąlygoms. Jame išskirti trys ekstremalių ekonominių sąlygų lygiai. Pavyzdžiui, trečiasis ekstremalių ekonominių sąlygų lygis miškų urėdijose skelbiamas tada, kai planuojamos pajamos už apvaliąją medieną sumažėja daugiau kaip 150 milijonų litų (35 procentais). Nors ekonominio sunkmečio metu miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų finansavimas yra sumažėjęs daugiau kaip trečdaliu, pagrindiniai miškininkystės darbai išlaikomi ankstesniųjų metų lygyje arba jų apimtys mažinamos nežymiai. Per šių metų pirmąjį pusmetį valstybiniuose miškuose atkurta 8,5 tūkst. ha miškų, tai yra 8 proc. mažiau negu per visus 2008 metus; miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos nuo žvėrių darbai įvykdyti pernai merų lygyje - atlikta darbų 8354 ha, plote (pernai - 8344 ha). Per šių metų pirmąjį pusmetį miškų urėdijose atnaujinta (mineralizuota) 6684 km priešgaisrinių juostų (2008 m. per tą patį laikotarpį – 7335 km); numatoma, jog metinės šių darbų apimtys bus tik 3 proc. mažesnės negu 2008 metais.
Benjaminas Sakalauskas į šventę atvežė naujai įsteigtą originalų Generalinės miškų urėdijos apdovanojimą - Auksinio ąžuolo lapo medalį. Pirmasis jį pelnė "įžvalgiai pajūrio miškus tvarkantis ir turintis drąsos oponuoti blogosioms jėgoms, kurios kenkia miškininkystei", Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas. Auksinio ąžuolo lapo medaliai įteikti miškininkams iš Tauragės (Pauliui Martinaičiui), Rokiškio (Sigitui Markevičiui), Panevėžio (Vaclovui Šiušiui) bei Lietuvos žemės ūkio universiteto docentui Rolandui Mankui. Garsusis širdies chirurgas profesorius Rimantas Benetis miškininkus sveikino kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas ir smagiai ta proga pajuokavo: "Šiandien gal geriau prisipažinti, kad esi netradicinės pakraipos nei medžiotojas, bet 28 tūkstančių vyrų medžiotojų vardu dėkoju miškininkams už gražų mūsų bendradarbiavimą.
Linkiu jums atsilaikyti prieš visas intrigas ir toliau išlikti konsoliduotiems, konstruktyviems, subordinuotiems," -jumoro nestokojantis profesorius linkėjo miškininkams. Renginio kuluaruose buvo plačiai aptarinėjamas ir neseniai Lietuvos miškininkų sąjungos, miškininkų profsąjungų, Lietuvos žaliųjų, medienos perdirbėjų ir eksportuotojų, privačių miškų savininkų atstovų pasirašytas kreipimasis „Dėl siūlomo valstybinių miškų valdymo pertvarkymo", kuriame rašoma: „Mes, žemiau pasirašę, pasisakome prieš esamos valstybinių miškų valdymo sistemos griovimą nepamatuotas pertvarkąs ekonomine ir socialine prasme. Esame prieš siūlymus naikinti valstybines miškų urėdijas ir kurti vieną monopolinę įmonę. Kategoriškai nepritariame veiksmams ir tikslams keisti valstybinių miškų valdymo institucijų statusą. Mūsų giliu įsitikinimu, nepamatuoti kai kurių žinybų siūlymai sunkmečiu didina nestabilumą valstybėje, nepasitikėjimą valdančiąja koalicija ir jos Vyriausybe.
Įvairiais pareiškimais siekiama supriešinti ne tik žinyboje dirbančius girininkus ir urėdus, vadovaujančių ir pavaldžių institucijų vadovus, valstybinių miškų darbuotojus, privačių miškų savininkus ir medienos perdirbėjus, bet ir paskleisti dezinformaciją tarp Lietuvos žmonių. Menkinami valstybinių miškų urėdijų darbuotojų darbo rezultatai bei akivaizdi veiklos ir ūkininkavimo pažanga, skatinamas nepasitikėjimas miškininkais ir siekiama sugriauti valstybinių miškų valdymo sistemą. Dirbtinai kuriama sumaištis, visuomenei pateikiama iškreipta informacija apie valstybinių miškų valdymo efektyvumą. Susidaro įspūdis, kad „reformos" ideologams nerūpi išsaugoti Lietuvos turtą- valstybinius miškus. Juos domina tik mediena, kurią norėtų pigiai gauti iš valstybės.
Miškai - ne vien mediena, kurios vertė nepalyginamai mažesnė nei jų gamtosauginė ir socialinė vertė. Lietuvos miškų mediena sudaro tik vieną trečdalį bendrosios miško vertės. Visa kita - tai ekologinė, gamtosauginė, socialinė miško vertė,"- pabrėžiama kreipimesi.
Nepasiduodantys sunkmečiui miškininkai savo profesinę dieną pažymėjo ne tik sveikinimais bei apdovanojimais, iškiliųjų žmonių pagerbimu, bet ir prasmingomis diskusijomis apie šalies miškų ateitį.
Parengta pagal "Tėviškės gamta", 2009 m. rugsėjo mėn. Nr. 9 (243) ir GMU informaciją.
