Trileris tęsiasi. Kam naudinga kelti intrigas valstybėje?
2010-03-10
Tai, kas ir kaip vyksta siekiant „pertvarkyti“ valstybinius miškus, galima prilyginti trileriui su visais jam būdingais efektais ir kulminaciniais momentais. Žingsnis po žingsnio, veiksmas po veiksmo iki kvapą gniaužiančių atomazgų.
Ko siekiama valstybinių miškų valdymo modelio reorganizavimu, prisidengiant ekonomine nauda valstybei, akivaizdu jau šiandien. Po viešų pasisakymų, pareiškimų, skundų, išvadų maratono seka parengtas valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatomas įmonių statuso pakeitimas.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektas siūlo supaprastintą valstybės įmonių pertvarkymo į bendroves tvarką
Laukti ilgai nereikėjo, tikslai atviri ir prie jų eita buvo nuosekliai. Paskelbtos LLRI pozicijos tebuvo dūmų užsklandos efektas tikrajam veiksmui užmaskuoti. Miškų urėdijas iš valstybės iš valstybės įmonių reorganizavus į Akcines bendroves, toliau, pagal Lietuvoje žinomą schemą ir technologijas...
Akcinių bendrovių steigimas valstybinių miškų sektoriuje sudarytų pačias palankiausias sąlygas realizuoti instituto siūlymus.
Šaudymas iš patrankų į žvirblius
Valstybinių miškų „pertvarkymo“ scenarijų iliustruojančiam trileriui besitęsiant, prasidėjo šaudymas stambaus kalibro pabūklais į...žvirblius. To vaizdžiau net neįvardinsi. Rungtynės, kas iššaus gražesnę ir labiausiai aidinčią salvę, nepritariant primestai miškų privatizavimo idėjai, tiesiog įkarštyje. Sugebėta į tai įvelti net valstybės vadovus. Nors jokie mūsų šalies ar kitų Europos šalių vadovai niekad nesutiks su valstybinių miškų privatizavimu. Visame pasaulyje miškų stuburas - valstybiniai miškai, nes tai visos liaudies turtas.
Lyg sutapimas, artėja pavasaris, paukščių sugrįžimo metas. Tikrieji užsakovai jau rodo pirmuosius garsus ir mostus. Tęsiasi anonimų „pasivaikščiojimai“ ir jų tos pačios giesmės. Salvių paradas tęsiasi. Iš stalčių, matyt, bus vėl traukiami darbai, nusėdę po netinkamo laiko dulkėmis. Gal bus vėl prisiminta ir apie miško kirtimų amžiaus didinimą? Galima tikėtis visko. Tam tikrais atvejais visos priemonės tampa pateisinamomis.
Sugriauti galima viską
Privatizuoti valstybinius miškus neleidžia šalies Konstitucijos 47 straipsnis. Jame rašoma, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Vargu, ar kas bandys šią mūsų šalies pagrindinio įstatymo nuostatą keisti. Tačiau prisidengus privatizavimu, gudriai bandoma tautą „užliūliuoti“ ir prastumti projektą dėl valstybės įmonių reorganizavimo į akcines bendroves. O tada jau kelias privatizavimo link tampa lengvesnis...
Tad kas gali nevienašališkai įrodyti, kad valstybinių miškų valdymo modelio keitimas šiandien tikslingas, naudingas ir savalaikis? Ar iš tikrųjų pelningai dirbančių miškų urėdijų reorganizavimas neužkirs kelio valstybei gauti papildomų pajamų dividendų pavidalu ateityje? Sugriauti galima viską.
Tų pačių autorių siūlymai ir ...
Ir vėl siūloma kurti medienos prekybos biržą, kurioje geriausiu atveju būtų prekiaujama „stovinčia mediena“ (to nėra nė vienoje Europos valstybėje). O tai neva leistų sumažinti darbų kiekį valstybiniame miškų ūkyje, medienos pirkėjai atliktų kirtimo darbus. Šie siūlymai nėra jokia naujiena ir jau keleri metai teikiami tų pačių žinomų autorių.
...ir nuomonės
„Šiuo metu medienos pramonė yra pasiekusi plėtros galimybių ribas, nes Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija nesuinteresuotos pramonės plėtra. Pateikti skaičiavimai Ūkio ministerijai, tačiau nuo to laiko neįvyko nei menkiausio poslinkio įgyvendinant pasiūlymą.“(„Veidas“, 2010 m)
Kiti autoriai „siūlymą privatizuoti valstybės miškus šiuo metu vertina atsargiai, siūlo neskubėti, paeksperimentuoti kurioje nors vienoje vietoje.“(„Lietuvos žinios“, 2010m.)
Mokslinės „salvės“, ataskaitos, vizijos...
Vieno darbo baigiamojoje ataskaitoje „Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose“ „konstatuota miškų urėdijų pajamų ir rentabilumo mažėjimas, medienos ruošos sortimentinės struktūros neatitikimas prognozuojamai medienos apdirbimo neefektyvumas miškų urėdijose, darbų pagal rangos sutartis plėtra, administracinių valdymo išlaidų dalies didėjimas, saugomų teritorijų plėtros neigiamas poveikis miškų urėdijų pajamoms, atsiradimas sąlyčio taškų tarp valstybinės ir privačios nuosavybės, kuomet sudaromi sandoriai (korupcijos plokštumos).“(citata iš baigiamosios ataskaitos, Girionys) .
Kita ataskaitos tema: Miškų ūkio modelio, suteikiančio vienodas miškų naudojimo teises konkurenciniais pagrindais valstybinėms ir privačioms įmonėms, sukūrimas. Jame konstatuota, kad „Lietuvos miškų pardavimas juridiniams asmenims kol kas yra konstitucinė problema. Tam reikalingas kruopštus pasirengimas“. Išdėstyta vizija, kad „šiuo metu veikiančios miškų urėdijos reorganizuojamos į regioninius padalinius (iki 10 proc. esamo personalo ir turto) ir AB ir UAB (ne mažiau kaip 90 proc. esamo urėdijų personalo ir turto). Miškus saugo, atkuria, prižiūri, kerta ir kitaip naudoja įvairių nuosavybės formų miškų įmonės, kurioms valstybiniai miškai sutarčių pagrindu perduodami kompleksinei ūkinei veiklai konkurso keliu.“(citatos iš ataskaitos, Vilnius).
Štai tokios vizijos kyla tarsi feniksai iš pelenų nūdienos „salvių“ parade.
Parengta pagal GMU informaciją
