Dėl medienos vagysčių užtvers miškų kelius
2010-01-21
Šalia kelių sukrauti rąstai masina ne tik nesąžiningus medienos perdirbėjus, bet ir paprastus kaimo žmones. Pastarieji, grobdami medieną, "apsirūpina" kuru žvarbią žiemą.
Padažnėjus išvežti paruoštos medienos vagystėms privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai skambina pavojaus varpais. Kaip viena kovos su rąstų grobimu priemonių minima miško kelių užtvėrimo galimybė.
Vogė per šventes
Po Naujųjų metų švenčių vien Kretingos rajono policijos komisariatas sulaukė trijų pranešimų apie medienos vagystes iš trijų miškų. Kretingos miškų urėdija nuostolius įvertino beveik 2,5 tūkst. litų. Labiau nukentėjo bendrovė "Platelių šilas", ji patyrė beveik 5 tūkst. litų žalą.
Teisėsaugininkai prognozuoja, jog dėl sunkmečio tokių vagysčių daugės, ir perspėja, kad palikti medieną prie pat kelio tolygu viešoje vietoje pasidėti piniginę.
Miškininkų duomenimis, pernai supjautos ir išvežti paruoštos medienos vagysčių, palyginti su 2008-aisiais, padaugėjo dukart. Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis tvirtina, kad tai lėmė ne medienos kaina ar jos paklausa rinkoje, o paprastų žmonių noras "apsirūpinti" statybine mediena ar tiesiog malkomis. "Nors pernai medienos kainos buvo sumažėjusios beveik perpus, rąstų pagrobta dvigubai daugiau nei pernai - per 800 kubinių metrų", - pažymėjo jis.
Pasikeitė vagių taktika
Daugiausiai neteisėtų kirtimų ir medienos grobimo atvejų užfiksuota Vilniaus apskrityje, Telšių, Raseinių rajonuose. Anot P.Kanapienio, pastaruoju metu pasikeitė miško vagysčių pobūdis, dabar ieškoma lengvesnių būdų pasipelnyti. Retas ryžtasi pusdienį birbinti motoriniu pjūklu, pjauti stovinčius medžius, o vėliau juos krauti į mašinos kėbulą. "Taip "dirbti" pavojinga, juk pjūklo zirzimą dar gali kas nors išgirsti. Todėl medienos vagys į nusižiūrėtą vietą atvyksta su technika ir vos valandą dvi pasidarbavę manipuliatoriumi prisikrauna kėbulą medienos", - sakė P.Kanapienis.
Jis papasakojo atvejį, kai iš Trakų apylinkių miško pagrobta mediena per kelias valandas buvo nugabenta į vieną Alytaus rajono lentpjūvę ir skubiai iškrauta. "Miškovežio vairuotojas ramiai sau gulėjo ant sofos, o kieme stovėjo tuščia mašina", - prisiminė P.Kanapienis.
Sunku įrodyti
Tai, kad paruoštos medienos vagystės šiuo metu yra vis labiau aštrėjanti problema, teigia ir privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos pirmininkas Gintautas Kovalčikas mano, kad viena vagių aktyvėjimo priežasčių - kylančios medienos kainos, kita - noras pasipelnyti. "Žinoma, jei kuris nors kaimo žmogus vieną kitą medį kurui nusikerta, tai nėra tragedija. Tačiau blogiau, kai vagys išsiveža supjautą ir tvarkingai šalia kelių sukrautą medieną", - kalbėjo G.Kovalčikas.
Net ir nustačius vagį bei suradus pavogtą medieną sunku įrodyti, kad ji yra vogta. "Juk tie rąstai vienodi, sunku būtų įrodyti, kad jie atgabenti būtent iš to ar kito miško, - tvirtino miško savininkas. - Net jei jie būtų pažymėti specialiais dažais, tų dažų bet kuris iš mūsų gali nusipirkti."
Užtvers kelius
Policijos pareigūnai teigia, kad miškų šeimininkai medienos pasigenda tik tada, kai reikia rūpintis kuru šaltajam metų sezonui. Su tuo sutinka ir miškininkai. Pasak P.Kanapienio, šiuo metu keičiama medienos saugojimo strategija - ją stengiamasi iškart išgabenti arba bent jau neišvežti į pakeles. "Tačiau tą daryti galime tik tokią žiemą, kaip ši, kai žemė įšalus ir su technika galima įvažiuoti giliau į mišką. Pavasarį, kai šaltis atslūgs, medieną vis tiek teks laikyti šalikelėse", - kalbėjo miškininkas.
Todėl žadama apriboti transporto judėjimą miško keliais. "Kitose Europos šalyse įprasta, kad įvažiavimo į mišką keliai yra užtverti. Tokią tvarką norėtume įvesti ir mes. Net privačių miškų savininkai nuo užtvarų raktų neturėtų. Juos pasiimtų tik tuomet, kai, miškininkams leidus, važiuotų pjauti miško."
Mindaugas Milinis
"Lietuvos žinios", 2010 m. sausio 16 d.
Parengta pagal GMU informaciją
