Saugomos teritorijos

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, didelės aplinkosauginės vertės miškus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Saugomų teritorijų apskaitą, apsaugą bei tvarkymą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Aplinkos apsaugos, Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, apsaugos sutartys.

Saugomos gamtinės teritorijos registruojamos, įrašant jas į LR Saugomų teritorijų kadastrą. Kultūros paveldo objektai registruojami, įrašant juos į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais. Gamtos ir kultūros paminklais juos skelbia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu.

Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį, urėdijos teritorijoje išskirti draustiniai skirstomi į gamtinius ir kompleksinius. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus draustiniai - skiriami į valstybinius  ir savivaldybių. Bendras draustinių teritorijos miškų plotas urėdijoje sudaro 1980 ha arba 5,7%. Urėdijoje saugomų teritorijų sistemą sudaro konservacinės, atkuriamosios ir ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Bendras saugomų teritorijų plotas urėdijoje - 7465 ha arba 21,3% miškų teritorijos ploto. Draustiniai saugomose teritorijose sudaro per 26,5% ploto.

Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra išskirti 3 valstybiniai draustiniai, kurių bendras plotas sudaro 858 ha ir 3 įsteigti savivaldybių draustiniai, kurių bendras miškų plotas per 1042 ha.

Kazlų Rūdos valstybinis kraštovaizdžio draustinis (857 ha), įsteigtas 1988 metais, siekiant išsaugoti aliuvinių lygumų, suraižytų upelių slėniais, kraštovaizdį.

Didžioji dalis draustinio  patenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 metais.

Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis (827 ha), įsteigtas tuo pačiu pagrindu kaip ir aukščiau paminėtas draustinis, siekiant išsaugoti paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietą Pietvakarių Lietuvoje. Draustinis įsteigtas šiaurinėje Sūduvoje, netoli Lekėčių miestelio, Šakių, Kauno rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje. Tai  tipiškas išeksploatuotas durpynas su atsikuriančiomis augalų bendrijomis.

Bendras draustinio plotas urėdijos teritorijoje tik 28,7 ha (vien miško žemė).

Buvusio apleisto durpyno vietoje susiformavo didele buveinių įvairove pasižymintis gamtinis kompleksas, kuriame prieglobstį rado nemažai nykstančių gyvūnų rūšių. Tačiau, be jokios abejonės, didžiausia draustinio vertybė - čia aptinkamos retos paukščių rūšys, išgarsinusios Novaraistį ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Novaraistis patrauklus vandens paukščiams, taip pat ir tokioms retoms rūšims, kaip juodakakliai kragai, gulbės giesmininkės, ypač migruojančioms žąsims bei gervėms. Be minėtų Raudonosios knygos paukščių, draustinyje aptiktos net 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus [21]. Šių rūšių apsauga tampa vienu iš prioritetinių šalies uždavinių.

Skriaudžių valstybinis geomorfologinis draustinis (196 ha), įsteigtas 1992 metais, tikslu išsaugoti Veiverių moreninio gūbrio fragmentą.

Kazlų Rūdos botaninis zoologinis draustinis, įsteigtas išsaugoti etalonines Pietvakarių Lietavos regiono pušynų ir juodalksnynų bendrijas. Bendras miškų plotas - per 361 ha.

Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis (658 ha) įsteigtas išsaugoti tipišką Kazlų Rūdos teritorijos kraštovaizdžio kompleksą - žemyninius kopagūbrius, ypač ryškų žemyninių kopų fragmentą. Pietine draustinio dalimi prateka Judrė.

Višakio slėnio botaninis draustinis (122,2 ha), įsteigtas išsaugoti etaloninę, šiam slėniui būdingą vandens, pelkių, pievų ir šlapių miškų augaliją bei tris Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšių (vienalapio gedučio, baltymės ir dėmėtosios gegūnių) augavietes.

Paprastosios pušies genetinis draustinis (79,5 ha) - miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektas, skirtas išsaugoti vertingą genofondą. Medynų vidutinis amžius - 102 metai, vidutinis bonitetas -1,9, skalsumas - 0,67, tūris 1 ha - 304 m3.

Lietuvos prezidento dr. Kazio Griniaus memorialas (1 ha), įsteigtas Lietuvos RV nutarimu. Paminklas pastatytas Ąžuolų Būdos girininkijoje, Mikalavo miške, Mondžgiryje (šalia Via Baltica magistralės). Čia 1994 m. spalio 8 d., įvykdžius paskutinį Prezidento dr. K.Griniaus troškimą būti palaidotam Tėvynėje, perlaidoti K.Griniaus, mirusio 1950 m. Čikagoje (JAV), palaikai. Paminklo autorius - marijampolietis, skulptorius K.Balčiūnas

Be paminėtų saugomų teritorijų, svarbią reikšmę turi etaloniniai, gamtinę brandą pasiekę
medynai, kertinės miško buveinės, mokslinio tyrimo ir mokymo miškai, didelės aplinkosauginės vertės miškai.   

Kazlų Rūdos savivaldybėje, o tuo pačiu ir urėdijos veiklos teritorijoje, yra daug žymių ir Lietuvos istorijai reikšmingų vietų. Šiame krašte gimė daug žymių ir Lietuvai nusipelnusių žmonių - tarpukario Lietuvos Prezidentas dr. K.Griniaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras profesorius, ministras pirmininkas - P.Dovydaitis, Lietuvos visuomenės politikos veikėjas S.Grigaitis (1914-1945), A.Mockaitis, J.Paukštys, V.Valaitis ir daugelis kitų žmonių, gimusių šiame krašte.

Jeigu lankydamiesi urėdijos teritorijos miškuose pastebėjote Jūsų manymu didelės aplinkosauginės vertės miškus, vertingus gamtos paminklus, retų paukščių lizdus ar perimvietes, kultūros paveldo teritorinius kompleksus ar objektus (vertybes) prašome apie juos informuoti artimiausią girininkiją ar miškų urėdiją.