Sanitarinė miškų apsauga

VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija kaip ir kitos miškų urėdijos sanitarinę miškų apsaugą vykdo vadovaudamasi miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (valstybės žinios, 2004, Nr. 55-1917).

Dažniausiai įtakos sanitarinei miškų būkliai turi įvairūs gamtiniai veiksniai, kaip vėjas, sausros, šalnos ir šalčiai, lietūs ir pan. Pavyzdžiui, 1999 m. gruodžio mėn. 3-4 d. viesulo „Anatolijaus" padariniai VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškuose taip pat akivaizdūs - vėtra išverstė bei išlaužė per 10 tūkst. ktm miško 2001 m. gruodžio mėn., 2002 m. sausio mėn. išvertė per 5 tūkst. ktm, o 2002 m. liepos 4 d. - per 15 tūkst. ktm miško. Išversti ar vėjo išjudinti medžiai - didžiulis entokenkėjų masalas. Dėl kinivarpų  pakenkimų 1994 -1998 metais miškų urėdijoje plynai teko nukirsti 400 ha eglynų. Tai sudaro 6,6 % visų esmų urėdijos eglynų.

Lentelės duomenys rodo, kad nuo 1991 metų sanitarinių kirtimų itin padaugėjo, tad galima matyti, jog šiame dešimtmetyje medžių džiūvimas suintensyvėjo.

VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos administruojamuose miškuose 2009 metais miško kenkėjų, ligų abiotinių veiksnių ir žvėrių naujai pažeista  371 ha želdinių ir medynų. Iš jų 18 ha židinių savaime sunyko dėl gamtinių veiksnių, o 354 ha plote teko likviduoti. Didžiausia naujai kilusių židinių dalį 146 ha (39%) pažeidimų sudaro medžių ligos, abiotiniai veiksniai 125 ha (34%), liemenų ir jaunuolynų kenkėjai 74 (20%), žvėrių žala medynams 21 (5%), kiti pažeidimai 5 ha (2%).

2009 metais urėdijos miškuose pastebėtas pirmą kartą netikrasis eglinis skydamaris,o po 2010 metų šaltos žiemos labai išryškėjo ir išplito. Atlikus netikro eglinio skydamario pažeistų medynų žvalgymą miškų urėdijos miškuose buvo  aptikta iš viso 204,1 ha įvairaus amžiaus pažeistų eglynų, iš jų 71,4 ha apniktų, 72,0 ha skurstančių, 60,7 ha džiūstančių medynų.