Girių žmonės revoliucijų nelaukia

2009-12-24

Valstybinių miškų prižiūrėtojams dabar - rūpesčių metas: čia pat Kalėdos, kai į eglynus įninka vagys. Be to, ša­lies miškininkystė prie pertvarkos slenksčio, ta­čiau patys miškininkai nežino, kas planuojama ir kodėl, tik girdi pasiūly­mus valstybinių miškų valdymą perduoti kitai ministerijai, likviduoti Generalinę miškų urėdi­ją, privatizuoti valstybi­nius miškus.

“Su siaubu kasmet laukiu Kalėdų - prieš jas prasideda kasmetinis eglių vagių siautėjimas ir želdinių žaloji­mas”, - Kaune įvykusiame Lietuvos gi­rininkų suvažiavime kalbėjo Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkė Au­relija Jocienė.

Aptarti miškininkystės aktualijų į šį suvažiavimą iš visų šalies kampe­lių atvyko 297 girininkai, 32 urėdai, Seimo, Aplinkos ministerijos ir kitų įs­taigų atstovai.

Pernai Rėkyvos girininkijoje buvo nuniokotos keliolikos metų eglaitės. Vogta naktį, skubėta, dalis nukirstų eglaičių palikta. A.Jočienė įtaria, jog vagys eglaites iš valstybinių miškų ker­ta ne sau, o parduoti. “Matydami kas­met prie didžiųjų prekybos centrų vykstančią prekybą svarstome: negi tos eglaitės iš privačių miškų, kaip ti­kina pardavėjai? Aš Rėkyvos girinin­kijoje šiemet radau tik šešias eglaites, kurias galima būtų išretinti. Iš kur tiek daug jų savo miškuose prieš Kalėdas randa privačių miškų savininkai? Gal jų eglynai stebuklingai produkty­vūs?” - stebėjosi miškininke.

Pagal dabartinius įstatymus su­brendusiam medžiui nukirsti leidimas privalomas, o kirsti kalėdinę eglaitę jo nereikia. Girininke pasiūlė ir kalė­dines eglaites kirsti bei parduoti tik su leidimu. Anot A.Jocienės, šį doku­mentą galėtų išduoti privačių miškų inspektoriai, pagal miškotvarkos me­džiagą patikrinę, ar savininko miške gali būti kirstinų eglaičių.

Šiuo metu pardavėjui pakanka tu­rėti dokumentą, kad jis turi miško, tačiau neretai jame - beržynas ar pu­šynas.

Girininkijos kasmet privalo apskai­čiuoti žvėrių žalą miškams. “Darbo daug, o naudos - jokios, nes į girinin­kų pasiūlymus mažinti žvėrių skaičių neatsižvelgiama. Antai užpernai išre­tinome eglių ir ąžuolų medyną, ta­čiau į jį įniko elniai, todėl kas antrą medį teko nukirsti. Likusius pribaigė audros. Kas atlygins nuostolius? Ka­da girininkai galės auginti mišką, o ne pašarų bazę žvėrims?” - klausė Rė­kyvos girininke.

Dar vienas jos siūlymas - supapras­tinti leidimų kirsti mišką tvarką. Šiuos dokumentus išduoda Aplinkos minis­terijos regionų departamentų darbuotojai. Anot girininkės, leidimai išduo­dami formaliai ir neoperatyviai. Jos nuomone, geriau būtų išduoti leidimus pagrindinio naudojimo kirtimams kiekvienai urėdijai pagal jų pateiktą bir­žių sąrašą visiems metams. Urėdijų spe­cialistai ne blogiau už aplinkosauginin­kus žino miškų teisės aktus.

Dar daugiau diskusijų sukėlė pla­nuojamos miškininkystės permainos. Daugelis girininkų įtaria, jog jomis pri­sidengus siekiama pasiglemžti valsty­binius miškus.

Lietuvos girininkų bendrijos tary­bos pirmininko, Raseinių miškų urė­dijos Viduklės girininkijos girininko Raimondo Juzikio nuomone, šiuo me­tu sąmoningai - ir atvirai, ir anonimi­niais skundais - formuojamas neigia­mas valstybinių miškų sistemos įvaiz­dis, siekiama supriešinti jų darbuoto­jus tarpusavyje ir su privačių miškų savininkais.

“Keisti miškų žinybos priklausomy­bę būtų neapgalvotas, trumparegiš­kas žingsnis”, - pareiškė girininkų va­dovas.

Pasak R.Juzikio, girininkų darbas pastaraisiais metais kardinaliai pasi­keitė. Dabar svarbiausias jų darbo ro­diklis - ne iškirsti kuo daugiau me­dienos, o gerai prižiūrėti miškus. “Ta­čiau susižavėjus technikos ir techno­logijos galybe atsisakoma vis daugiau dirbančių miške žmonių. Atleista daug girininkijų darbuotojų, ypač ei­gulių. Apkrautiems darbu prie popierių girininkams mažai laiko lieka miš­kui”, - apgailestavo Girininkų bend­rijos pirmininkas.

1994 metais Lietuvoje buvo 500 girininkijų, dabar - 354. Miškininkui specialistui tenka prižiūrėti vidutiniš­kai 1632 ha miškų. R.Juzikis siūlė su­mažinti biurokratiją: supaprastinti miško kirtimo leidimų išdavimą, bir­žių atrėžimą, medienos tūrio nusta­tymą, nematuoti daug kartų tos pa­čios medienos, tobulinti miško kirti­mo taisykles.

“Kadaise Lietuvos kaimuose gar­bingiausi žmonės buvo kunigas, vir­šaitis ir girininkas. O dabar - masinė emigracija į užsienį, nyksta bibliote­kos ir kiti kultūros židiniai. Tik giri­ninkijos vis dar glaudžiai susijusios su kaimais. Tačiau norėtųsi, kad gi­rininkai būtų reikalingi ne tik malkautojams. Mūsų patarimai praverstų ir privačių miškų savininkams, nes dauguma jų neturi mškininkystės ži­nių, įgūdžių, o neretai ir galimybės racionaliai prižiūrėti savo miškus”, -dėstė R.Juzikis.

Girininkijų darbuotojai dabar kon­sultuoja privačių miškų savininkus, pa­sirengę tai daryti ir ateityje, tačiau, R.Juzikio nuomone, reikėtų tam skir­ti daugiau etatų ir lėšų.

Kai kurių gamtos mylėtojų pasiū­lymu jau parengtas naujų miško kir­timo taisyklių projektas, kuriame numatoma nekirsti miško keletą mė­nesių per metus. Tačiau dauguma girininkų balsavo už draudimą nekirs­ti miško tik 2 mėnesius - nuo balan­džio iki birželio.

Miškininkų sąjungos prezidentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius informavo, jog dabar daugumai miškininko pro­fesiją pasirinkusių jaunuolių už stu­dijas tenka mokėti patiems. Tokią tvarką nustatė neseniai pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas. Suvažia­vime nutarta prašyti Švietimo ir mokslo ministerijos skirti rniškininkystei studijuoti daugiau valstybės lėšų.

Buvęs miškų ministras, Privačių miškų savininkų tarybos pirmininkas Gintautas Kovalčikas dėkojo valstybi­nių miškų prižiūrėtojams. “Jeigu ne jūsų pagalba, privačių miškų savinin­kams dirbti būtų sunkiau”, - pripaži­no G.Kovalčikas.

“Galima sakyti, tik valstybinių miškų darbuotojų dėka turime garan­tuotas medienos pardavimo sutartis, galime planuoti savo verslą", - neslė­pė smulkias įmones vienijančios Medienos perdirbėjų asociacijos direkto­rius Juozupas Zimnickas. Jis taip pat kritikavo siūlymus reformuoti valsty­binių miškų valdymą.

Girininkų suvažiavime kalbėjo ir girininkais bei miškų ūkio ministrais dirbę Rimantas Klimas bei Albertas Vasiliauskas. R.Klimo nuomone, veis­ti naujus miškus netikslinga, nes ba­daujančiam pasauliui reikės žemės ūkio produktų. A.Vasiliauskas pers­kaitė savo laišką aplinkos ministrui, kuriame siūlo reorganizuoti Genera­linę miškų urėdiją.

Akademikas miškininkas Leonar­das Kairiūkštis paprieštaravo šiai idė­jai. Jo nuomone, tai pablogintų miš­kininkystės būklę. “Valstybiniai miš­kai - vienintelis ir paskutinis didelis dar neišsidalytas valstybės turtas. Bu­vo ir bus įvairių bandymų jį išdrasky­ti”, - dėstė keletą dešimtmečių Kretin­gos miškų urėdijos Šventosios girinin­kijai vadovavęs Rimantas Kviklys. Jo iniciatyva suvažiavime suburtas giri­ninkų veteranų klubas.

Keliolikos metų darbo girininku pa­tirtį turįs generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas kolegoms pranešė, jog nors šalį stingdo krizė, daugelis valstybinių miškų urėdijų dir­bo sėkmingai. Prekyba mediena atsi­gavo, pirkėjų dėmesio sulaukė ir ru­deninis medienos pardavimo kitais metais konkursas.

Generalinė miškų urėdija apsvars­tys girininkų siūlymus. “Jei reikia, ga­lima girininkijų skaičių padidinti. Pavyzdžiui, Nemenčinės urėdijoje iš vienos didelės girininkijos daromos dvi. Svarstytinos pastabos dėl perne­lyg didelės žvėrių žalos miškams, kir­timų draudimų, popierizmo bei ki­tos”, - kalbėjo B.Sakalauskas.

A.Vasiliausko pasiūlymą reorgani­zuoti Generalinę miškų urėdiją B.Sa­kalauskas vadino kerštu ir pagieža. “Keršijama už mano aktyvų pasiprie­šinimą A.Vasiliausko norams didinti kertamų medžių amžiaus ribą, - tuo­met bankrotas ištiktų daugiau kaip 10 miškų urėdijų", - pareiškė šalies urė­dijų vadovas.

Internete galima rasti studiją, ku­rioje atvirai siūloma privatizuoti valstybinius miškus. Esą iš pradžių bū­tų galima privatizuoti tik vieną kitą miškų urėdiją, bet tam trukdanti Konstitucija.

“Tarp šios studijos autorių yra ir tų, kurie dabar siekia reorganizuoti Generalinę miškų urėdiją", - kalbėjo B.Sakalauskas.

Suvažiavime priimta keletas rezo­liucijų. Jose girininkai protestuoja prieš siūlymus keisti miškų ūkio sistemos pavaldumą, reformuoti valstybinių miškų valdymo organizacinę struktū­rą, privatizuoti valstybinius miškus, kompensuoti jais prarastą turtą. Re­komenduota nekeisti dabar nustaty­tų kirtimo laiko apribojimų, reguliuo­ti žvėrių skaičių tuose miškuose, ku­riems jie padaro itin daug žalos.

Keliolikai miškininkų įteikti apdo­vanojimai. Girininkų bendrijos tary­bos pirrnininku vėl išrinktas RJuzikis.