Miškotvarka

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2003 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškai 2004-2013 metais.

Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka) atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.), Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Miškų tvarkymo schema (2003 m.),  I miškotvarkos pasitarimo protokolu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus). Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (inventorizuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir technikinį aprūpinimą, Raudonosios knygos  objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines buveines, vykdytas ūkines priemones.

Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.

2003 m. miškotvarka inventorizavo 36785 ha miškų, iš jų - valstybinės reikšmės - 29340 ha (79,8 %), privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų - 5637 ha (15,3 %) ir 1808 ha (4,9 %) kitų naudotojų miškų.

Visas urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 9 girininkijas: Novos, Braziūkų, Agurkiškės, Šališkių, Višakio Rūdos, Jūrės, Kazlų Rūdos, Ąžuolų Būdos ir Bagotosios. Vidutinis girininkijos plotas - 3886 ha (3260 ha - valstyb. reikšmės m.). Urėdijoje - 29 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (visi miškai) - 1206 ha (1012 ha - valstyb. reikšmės m.). Vidutinis kvartalo plotas - 63,5 ha (valstyb. reikšmės m.), taksacinio sklypo - 2,2 ha.

Urėdijos teritorijos miškingumas - 53,9 %.

Saugomos teritorijos užima 7465 ha arba 21,3 % bendro visų urėdijos miškų ploto, iš jų draustiniai - 1980 ha arba 26,5 % viso saugomų teritorijų ploto.

Urėdijos teritorijoje išskirti 4 valstybiniai ir 3 savivaldybių draustiniai.

Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 2002-07-16 nutarimu Nr.1138 urėdijoje sudaro per 104 ha.

Draustinio pavadinimas                                                                  Miškų plotas urėdijos veiklos teritorijoje

Toliau santraukoje vidinės miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik apie valstybinės reikšmės miškus.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I miškų grupės urėdijos miškuose nėra. II grupės miškai (miško žemė) sudaro 1022 ha (3,6 %), III - 3983 ha (13,8 %), IV - 23754 ha (82,6 %).

Miško žemė užima 28759 ha (98,0 %), o apaugusi mišku žemė (medynai) - 92,5 % bendro urėdijos miškų ploto. Medynai dengia 94,3 % miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai sudaro 24,6 % bendro medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 802 ha, iš jos - kirtavietės - 489 ha (1,7 %). Ne miško žemė sudaro 581 ha (2,0 %), iš jos: pelkės - 146 ha (0,5%), vandenys - 138 ha (0,5 %), žemės ūkio naudmenos - 253 ha (0,9 %).

Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočių medynai (67 %): pušynai sudaro apie 48 %, eglynai - per 19 % visų medynų ploto. Apie 33 % urėdijos medynų ploto užima minkštųjų lapuočių medynai: juodalksnynai - per 18 %, beržynai - apie 15 %.

Bendras medynų tūris - 6468,4 tūkst.m3 medienos, iš jo brandžių - 1386,8 tūkst.m3. Vidutinis medynų amžius - 56 metai, skalsumas - 0,76, bonitetas - I,6. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha - 238 m3, brandžių medynų - 301 m3/ha, bendras einamasis prieaugis - 7,2 m3/ha. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį urėdijos miškuose dominuoja lengvi mineraliniai dirvožemiai - 76,0 %, vyrauja laikinai perteklingo drėkinimo nederlingos (Lb) augavietės - 31,0% ir brukninis-mėlyninis (29,7 %) miško tipas.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai - 22 %, pusamžiai - 51 %, bręstantys - 10 % ir brandūs - 17 %.

Projekto galiojimo laikotarpiu (1990-1999 m.) pagrindinių kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta 138 %, ugdymo - 156 %, sanitarinių - 248 % projektuotos. Per vykmetį pagrindinių miško kirtimų apimtis buvo perskaičiuota 3 kartus. Atskiriems vykmečio metams kirtimų apimtis buvo tvirtinama buvusios Miškų ūkio ministerijos, vėliau - Žemės ir miškų ūkio ministerijos, Miškų ir saugomų teritorijų departamento įstatymais. Patvirtintos apimties buvo prisilaikoma. Didelę sanitarinių kirtimų apimtį nulėmė 1992/1993 metų vėjavarta ir po jos sekusi kenkėjų invazija, ypač 1995-1996 metais. Pagrindiniai kirtimai sudarė per 48 % (projektuota 58 %), ugdymo per 14 % (15%), sanitariniai apie 34 % (22 %). Spygliuočiai iš pagrindinio naudojimo sudarė per 55 % (projektuota - 43 %), minkštieji lapuočiai - apie 45 % (57 %) ir tam  įtakos turėjo jau paminėti, gamtiniai stichiniai veiksniai. Iš 1 ha visų medynų buvo iškertama po 2,9 m3 likvidinės medienos. Neplynais pagrindiniais kirtimais buvo kertama apie 1 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamo tūrio.

Miškotvarkos lauko darbų metu, iš vertintų 1949 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų, pagal ugdymo kokybę - patenkinamai įvertinta 97 %, nepatenkinamai - 3 % ugdyto ploto. Pagrindinė priežastis, nulėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą, yra netinkamas intensyvumas (tiek per mažas, tiek per didelis).

2003 m. miškotvarka inventorizavo 1530 ha paskutinio vykmečio želdinių. Pagal želdinių kokybę: geri želdiniai sudaro 70,1 % (1073 ha), patenkinami - apie 29,3 % (448 ha), blogi  ir žuvę - 0,6 % (9 ha).

PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI PAGAL MIŠKŲ GRUPES

Miško naudojimo intensyvumas II miškų grupės miškuose yra 2,2-2,5 kartus mažesnis už naudojimą III ir IV grupės miškuose ir sudaro tik 25 % tūrio prieaugio.

Miško atkūrimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2003m.). Projektuojama metinė želdinimo apimtis pirmam penkmečiui sudarys 172 ha, žėlimui palikta apie 192 ha. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2010-2014 metams.

Želdinti numatoma per 51 %, miškui želti paliekama apie 49 visų penkmečio želdaviečių ir želviečių.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) gamtinio degumo-52 %, 2 (vidutinio) - 21 %, 3 (mažo) - 27 %. Vidutinė degumo klasė - I,8.

Miško ir medžioklės ūkio klausimai sprendžiami kompleksiškai. Medžioklės plotai išskirstyti pagal medžioklės plotų nuomininkus, medynų mišrumą, vadovaujantis normatyvais nustatyta leistina žvėrių gausa. Be žalos miškui, urėdijos miškuose galėtų gyventi 11 briedžių, 244 taurieji elniai, 279 stirnos ir 358 šernai. Pagal rekomenduojamą žvėrių skaičių suprojektuotos biotechninės priemonės.

Miško naudojimo prognozė dabartiniam urėdijos valstybinės reikšmės miškų plote atlikta naudojant medienos išteklių dinamikos ir naudojimo modelį KUPOLIS. Pagal šį modelį ateinančiuose vykmečiuose bendra visų kirtimų apimtis turėtų nuolat didėti. Bendras miško naudojimas iš vieno ha mišku apaugusio ploto sudarytų 4,6-5,2 m3 likvidinės medienos.

Apskaičiuotas urėdijos pelningumas 2005-2009 metams - 7,3 %.

2003 m. Danijos bendrovė NEPCon atliko urėdijos miškų sertifikavimą pagal FSC (Forest Stewardship Council) sistemą.

Pagrindinės išvados apie urėdijos ūkinę veiklą:

1. Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 7,3 % padidėjo miško žemės plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų buvusių žemės ūkio naudmenų ir kitos ne miško žemės plotams. 3,1 % (806 ha) padidėjo bendras medynų plotas.
2. Ženkliai padidėjo kultūrinės kilmės medynų plotas - 1520 ha (29,4 %). Tiksliniai medynai III ir IV grupių miškuose sudaro 96 %, toleruotini - 3 %, netoleruotini - 1 % visų urėdijos medynų ploto.
3. Pagerėjo (III ir IV miškų grupių) medynų vidutiniai taksaciniai rodikliai: bonitetas - 0,2 (nuo 1,8 iki 1,6), skalsumas padidėjo - 0,04 (nuo 0,72 iki 0,76), vidutinis visų medynų tūris viename hektare - 30 m3 (nuo 208 m3 iki 238 m3), brandžių - 25 m3 (nuo 276 m3 iki 301 m3). Bendras medynų tūris padidėjo 993,4 tūkst.m3).
4. III ir IV miškų grupių miškuose 13 % (nuo 4 % iki 17 %) padidėjo brandžių medynų plotas.
5. Ženkliai pagerėjo miško atkūrimo ir įveisimo darbai: geri želdiniai sudaro 70,1 %, patenkinami - 29,3 %, blogi ir žuvę - 0,6 %.
6. Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai - nepatenkinamai įvertinta tik 3 % visų 1999-2003 m. atliktų ugdymo kirtimų ploto.
7. Gera miškų sanitarinė būklė, laiku likviduojami miško kenkėjų, ligų židiniai ir vėjavartos.
8. Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu sudaro 53,9 %.

Miškotvarkos projekto autorius - V.Dičkalnis.